VIRTUVINIŲ PEILIŲ PRIEŽIŪROS VADOVAS
04/18/2023 17:23:57
Komentarai
0
VIRTUVINIŲ PEILIŲ PRIEŽIŪROS VADOVAS
Virtuvinis peilis yra privalomas maisto ruošimo įrankis, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jis būtų
aštrus, saugus ir patogus naudoti. Visus peilius reikia tinkamai prižiūrėti. Aptarsime, kaip galite
pasirūpinti aštriais peiliais ir neleisti jiems nudilti!
1. Laikykite peilį švarų po kiekvieno naudojimo
Citrinos, pomidorai ir svogūnai yra rūgštūs. Laikui bėgant rūgštis gali suardyti peilio ašmenis. Taigi,
pjaunant bet ką rūgštaus, ypač naudojant peilį iš daug anglies turinčio plieno, pravartu nuvalyti
peilį.
Dauguma šiuolaikinių virtuvinių peilių yra iš nerūdijančio plieno, t. y. juose yra tam tikrų lydinių,
kurie apsaugo nuo rūdžių. Neprižiūrint peilio, ilgainiui ant peilio ašmenų atsiras nedidelių rūdžių,
ypač arčiau pjovimo briaunos, kur nerūdijantis plienas gali būti nusidėvėjęs.
Be to, dirbdami laikykite peilį švarų. Po kiekvieno naudojimo nuvalykite jį virtuviniu rankšluosčiu,
kad pašalintumėte maisto likučius.
2. Nuplaukite peilį muiluotu vandeniu
Peilį plaukite ir valykite švelniu muilu ir karštu vandeniu. Geriausia peilį plauti iš karto po
naudojimo, kad išvengtumėte korozijos ir pagerintumėte higieną. Norėdami pasiekti geriausių
rezultatų, niekada nemirkykite peilio, nes taip galite permirkyti rankeną, o tai skatina bakterijų
kaupimąsi.
Rūpintis peiliais ir juos prižiūrėti būtina, kad pailgėtų jų tarnavimo laikas ir būtų išvengta
sužalojimų. Taigi, norint išlaikyti juos švarius, rekomenduojama peilius plauti rankomis.
3. Nedelsiant nusausinkite peilį
Neleiskite peiliui išdžiūti savaime, nes jis gali surūdyti arba ant jo gali atsirasti mikrobų. Vietoj to
geriausia jį nuvalyti rankšluosčiu, kai tik jį nuplaunate.
Nuvalyti peiliui taip pat galite naudoti popierinį rankšluostį. Tai gali atrodyti smulkmena, tačiau šie
dalykai gali padėti išlaikyti jūsų peilį puikios būklės.
Papildomas patarimas: išdžiovinę peilį galite jį patepti aliejumi! Šiam tikslui naudokite bet kokį
neutralų aliejų. Tačiau įsitikinkite, kad neliečiate ašmenų krašto! Aštrioms briaunoms sutepti
geriausia naudoti popierinį rankšluostį ir visada tepti link peilio krašto. Padėti peilį ant lygaus
paviršiaus taip pat gali padėti išvengti įpjovimų poliruojant.
4. Naudokite tinkamą pjaustymo lentą
Naudokite tinkamą pjaustymo lentą! Taip, išgirdote teisingai. Galbūt manote, kad stiklinės ar
marmurinės pjaustymo lentelės puikiai tinka jūsų peiliui, tačiau iš tikrųjų jos daro neigiamą įtaką
peilio ašmenims.
Geriausia rinktis medines arba plastikines lenteles, kadangi jos labiau sago peilio ašmenis. Taigi, jei
nenorite, kad peilio geležtė taptų atšipusi, rinkitės tinkamą pjaustymo lentą.
Papildomas patarimas: pirkite kokybiškas pjaustymo lenteles, nes jos saugo peilio geležtes ir ilgai
tarnauja!
5. Peilio galandinimas ir tobulinimas
Savo peiliams, kasmet, turėtumėte apsvarstyti galimybę atlikti profesionalią techninę apžiūrą.
Arba jei peilis atrodo atšipęs, laikas jį pagaląsti. Ašmenims galąsti galite naudoti galąstuvą, odines
juosteles, galandinimo akmenis, keramikinius brūkštus. Atšipęs peilis, palyginti su aštriu, yra
pavojingas. Naudodami buką peilį labiau spaudžiate, todėl galite įsipjauti arba susižeisti.
Pavyzdžiui, japoniško stiliaus peiliai pagaminti iš labai kieto plieno, todėl juos rekomenduojama
galąsti galandinimo akmenimis. Palyginimui, vakarietiško stiliaus peiliai yra minkštesni, todėl
galandimo strypu galima lengvai ištaisyti briauną. Kuo kietesnis plienas, tuo ilgiau išsilaiko briauna,
todėl virėjai paprastai renkasi kietesnį plieną.
6. Nenaudokite indaplovės
Indaplovės karštis peiliams netinka.
Jei peilio rankena yra medinė arba pagaminta iš dervų, ji bus netinkama naudoti indaplovėje.
To priežastis yra dvejopa. Pirma, indaplovė per ilgai ir per karštai plauna. Antra, indaplovėje
plaunamų peilių rankenos permirksta vandeniu, todėl jose kaupiasi bakterijos.
7. Sutelkite dėmesį į teisingą peilių laikymą
Būkite atsargūs laikydami peilius. Naudokite peilių ašmenų dangtelius, kad peilis kuo mažiau
liestųsi su kitais įrankiais. Susidūręs su kitais įrankiais, peilis gali įskilti, sulūžti arba nusitrinti.
Taip pat galite naudoti virtuvinį peilių bloką peiliui laikyti. Gali padėti ir magnetinis peilių stovas,
tačiau dėl saugumo, įsitikinkite, kad peiliai nukreipti į viršų.
Kuo skiriasi vokiški ir japoniški peiliai?
Nesvarbu, ar tai būtų japoniškas, šveicariškas, ar vokiškas peilis, kiekvieno tipo peiliams įtaką darė
jų kultūra. Japonai tiki, kad reikia turėti tobulą įrankį konkrečiam tikslui. Todėl jie turi daug
specialių peilių formų, skirtų konkrečioms užduotims atlikti. Tuo tarpu vokiečiai kulinarijoje vertina
universalumą ir ilgaamžiškumą. Vokiški peiliai pasižymi tuo, kad yra tinkami įvairiems darbams.
Galiausiai kiekvienas peilis turi savų stipriųjų ir silpnųjų pusių. Nėra taip, kad vienas peilių stilius
būtų geresnis už kitą. Tai tik naudojimo ir pageidavimų klausimas (žinoma, jei peilis pagamintas iš
aukštos kokybės medžiagų).
Geležtės plienas
Tipiškas japoniškas peilis yra ne tik rafinuotai paprastas ir gražus, bet ir gerai žinomas dėl savo
neprilygstamo aštrumo. Šie peiliai yra tiesioginiai samurajų kardų palikuonys, todėl norint
padaryti pjūvį ar įpjovimą užtenka tik lengvai paliesti objektą. Jų aštrumą labai lemia geležtės
šerdies kietumas. Japoniški peiliai gaminami iš plieno, kuriame yra daug anglies, todėl jo kietumas
pagal Rokvelo skalę svyruoja nuo 50-ies iki 60-ies vidurio. Dėl šios priežasties jie geriau ir ilgiau
išlaiko aštrią briauną. Tačiau, prižiūrint peilį su didelio anglies kiekio plienu, su juo reikia elgtis
atsargiau ir jie dažniau rūdija.
SVARBU: kadangi japoniški peiliai turi labai aštriai pagaląstą briauną, nors plienas pakankamai
kietas, bet tuo pačiu ir plonas, todėl pjaunant kietus daiktus, pvz. kaip kaulai, kietos daržovės ar
pan., reikia pjauti atsargiai, nedarant staigių šoninių pjovimų, kadangi geležtė gali lūžti.
Tuo tarpu vokiški peiliai pasižymi tuo, kad gali atlaikyti smūgius. Vokiečiai savo peilius kūrė
galvodami apie tai, kad jie būtų tvirti, aštriais ašmenimis, patvarūs ir lengvai prižiūrimi. Šių peilių
visoje geležtės šerdyje ir aplink ją naudojamas minkštesnis plienas. Dėl tokios technikos jie
mažiau linkę suskilinėti, lūžti ir rūdijuoti. Tačiau dėl minkštesnio plieno jie niekada neišlaikys
tokios aštrios briaunos kaip japoniški peiliai ir juos reikės dažniau galąsti.
Pjovimo briaunos
Pirmiausia paaiškinkime, ką turime omenyje kalbėdami apie peilius ir jų pjovimo briauną. Peilio
kampas dar vadinamas "nuožulniuoju". Dauguma peilių turi abiejų pusių nuožulnumą, tačiau kai
kurie tradiciniai japoniški peiliai turi tik vieną nuožulnumą arba net skirtingo dydžio nuožulnumą.
Priklausomai nuo to, kurioje pusėje yra viena nuožulni briauna, toks peilis tinka arba
kairiarankiams, arba dešiniarankiams. Tačiau paprastai, kai kalbama apie peilius, kurie turi tradicinį
nuožulnumą ir 10 laipsnių kampą, tai reiškia, kad jis yra abiejose pusėse, taigi bendras kampas yra
20 laipsnių.
Japoniško peilio įstrižainė yra mažesnė nei vokiško peilio, todėl ašmenys yra daug aštresni.
Japonai gamina peilius su dvigubu ir viengubu nuožulnumu. Bet kuriuo atveju japoniškų peilių
nuožulnusis kampas yra mažesnis nei vokiškų peilių. Japoniškuose peiliuose nuožulnumas
paprastai būna nuo 7 iki 8 laipsnių. Tai leidžia gražiai supjaustyti maistą, pavyzdžiui, žalią žuvį
(sujihiki /yanagiba peiliai), nepažeidžiant produktų sienelių ir taip išsaugant skonį bei tekstūrą.
Tokį kampą japonų kalviai gali sukurti dėl naudojamo plieno kietumo. Japonai vertina tikslumą, o
jų peilių kampas leidžia tai pasiekti.
Tačiau vokiški peiliai paprastai galandami maždaug 10 laipsnių kampu, todėl jie nėra tokie aštrūs
kaip tipiški japoniški peiliai. Tačiau dėl platesnio nuožulnumo jie gali kompensuoti aštrumą, nes
yra universalūs ir turintys geriau išbalansuotą svorį.
Peilio svoris
Kultūriškai japonai nėra žinomi dėl savo jėgos. Karuose jie pasikliaudavo kovos technika ir
samurajų kardų aštrumu, kad nugalėtų priešininkus naudodami kuo mažiau jėgos. Visi judesiai
turėjo būti tikslūs ir greiti. Gamindami maistą jie laikosi panašios strategijos. Kaldami aštrią peilių
briauną, jie gali pjauti daiktus nenaudodami jėgos.
Paprastai vokiški peiliai yra sunkesni. Nors jie ir neturi itin aštrios briaunos, kuria garsėja japoniški
peiliai, tačiau jie išnaudoja peilio svorį, kad šis atliktų darbą už juos. Dėl šios priežasties virėjai,
pripratę prie vokiškų peilių, mieliau naudoja sunkesnius peilius.
Palikite komentarą Cancel Reply